Oligozoospermijos genetinių priežasčių paieška
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Žemeckienė, Živilė | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: išanalizuoti vyrų nevaisingumo dėl oligozoospermijos genetines priežastis ir jų įvairovę, remiantis literatūros duomenimis. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pavienius genus ir jų pokyčius, siejamus su vyrų nevaisingumu dėl oligozoospermijos, atrinktuose tyrimuose; 2. Išanalizuoti Y chromosomos mikrodelecijas bei jų dažnumą tarp vyrų, kuriems patvirtintas nevaisingumas dėl oligozoospermijos; 3. Išanalizuoti chromosomų pokyčius bei jų dažnumą tarp vyrų, kuriems patvirtintas nevaisingumas dėl oligozoospermijos. Metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojant Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto prenumeruojamą elektroninę duomenų bazę PubMed. Pasitelkiant PubMed MeSH įrankį suformuoti paieškos terminai. Tyrimo rezultatai: sisteminei literatūros analizei buvo atrinkti ir išanalizuoti 11 atvejo ir kontrolės tyrimų. Bendras visų atvejo ir kontrolės tyrimų subjektų skaičius yra 7780, iš jų atvejai – 5335, kontrolė – 2445. Bendras skaičius individų, kuriuose rasti genetiniai pokyčiai ar veiksniai, lemiantys vyrišką nevaisingumą, imtyje yra 1024 iš 7780 (13,16%), iš jų atvejų grupėje – 891 iš 5335 (16,70%), kontrolės grupėje – 133 iš 2445 (5,44%). Atvejų grupėje bendras skaičius individų su sumažėjusiu spermatozoidų skaičiumi ejakuliate (oligozoosperminiais pokyčiais) – 2678 iš 5335 (50,20%). Išvados: 1. Remiantis literatūros duomenimis, GSTP1 geno (Ile/Val) polimorfizmas nustatytas pusei vyrų su patvirtinta oligozoospermija, tačiau jo įtaka nevaisingumui abejojama dėl didelio pokyčių dažnumo sveikų vyrų grupėje. Kitų genų pokyčiai (MLH3 AA genotipas, DIRAS3, H19 ir GNAS aberantinis metilinimas, RABL2B bei SOX8 pažaida), siejami su nevaisingumu oligozoospermiškų vyrų tarpe, nustatyti rečiau (atitinkamai apie 30, 27, 25, 24, 17 bei 4 proc.); 2. Dažniausiai (apie 80 proc.), vyrams, kuriems patvirtintas nevaisingumas dėl oligozoospermijos, nustatomos AZFc regiono Y chromosomos mikrodelecijos. Žymiai rečiau nustatomos AZFa ir AZFb/c regionų iškritos (po 5 proc.), AZFb ir AZFa/c regionuose - rečiau nei po 2,5 proc. atvejų; 3. Dažniausiai (apie 58 proc.) vyrams, kuriems patvirtintas nevaisingumas dėl oligozoospermijos, nustatomi struktūriniai chromosomų pokyčiai. Kiek rečiau (apie 42 proc.) nustatomi skaitiniai chromosomų pokyčiai, dažniausias jų (apie 15 proc.) – mozaikinis 46,XY/47,XXY kariotipas.
Aim: analyse the genetic causes of male infertility as a result of oligozoospermia in selected studies. Objectives: 1. Analyse single-gene changes as they relate to male infertility as a result of oligozoospermia in selected studies; 2. Analyse Y chromosome microdeletions and their frequency in men who are diagnosed with oligozoospermic infertility; 3. Analyse chromosome changes and their frequency in men who are diagnosed with oligozoospermic infertility. Methods: a systemic literature review was conducted using electronic database PubMed, which is subscribed to by Lithuanian University of Health Sciences. Search terms were deduced using PubMed MeSH tool. Results: 11 case – control studies have been chosen for this systemic literature review. The total number of subjects in all case – control studies is 7780, of which 5335 are cases and 2445 are controls. The total number of individuals with genetic changes or factors leading to male infertility in the sample is 1024 out of 7780 (13.16%), of which in the case group - 891 out of 5335 (16.70%), in the control group - 133 out of 2445 (5 , 44%). In the case group, the total number of individuals with decreased sperm count in ejaculate (oligozoospermic changes) was 2678 out of 5335 (50.20%). Conclusion: 1. According to the data presented in the studies, polymorphism of GSTP1 gene (Ile/Val) was found in half of the men with confirmed oligozoospermia, but its influence on infertility is uncertain due to its high frequency in the healthy group. Changes in other genes (MLH3 AA genotype, DIRAS3, H19 and GNAS aberrant methylation, defects of RABL2B and SOX8) connected to infertility among oligozoospermic men were less frequent (approx. 30, 27, 25, 24, 17, and 4 percent, respectively); 2. Most men with oligozoospermic infertility (approx. 80 percent) were diagnosed with Y chromosome microdeletion in AZFc region. Significantly less frequent were deletions in AZFa and AZFb/c regions (5 percent each), as well as in AZFb and AZFa/c regions (less than 2,5 percent each); 3. Most frequently, men with oligozoospermic infertility were diagnosed with structural chromosome aberrations (approx. 58 percent). Less common (approx. 42 percent) were numerical chromosome aberrations, the most wide-spread of them being mosaic 46,XY/47,XXY karyotype (approx. 15 percent).