Prieraišumo prie romantinio partnerio stilius ir jo sąsajos su vaikų auklėjimo stiliumi bei subjektyviu šeimos santykių vertinimu
Neverauskaitė, Guostė |
Recenzentas / Reviewer |
Neverauskaitė, G. (2024). Prieraišumo prie romantinio partnerio stilius ir jo sąsajos su vaikų auklėjimo stiliumi bei subjektyviu šeimos santykių vertinimu (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė dr. Ingrida Pilkionienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 61 p. Tyrimo problema: Tėvų prieraišumo stilius ypatingai svarbus auklėjimo stiliaus pasirinkimui, kuris paveikia ne tik vaikų raidą, bet ir siejasi su pačių tėvų pasitenkinimu santykiais. Vis dėlto, auklėjimo stilių sąsajos su šeimos santykių vertinimu bei šių reiškinių skirtumai tarp prieraišumo stilių ir socialinių-demografinių grupių dar nebuvo tirti Lietuvos tėvų imtyje. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimas buvo vykdomas nuo 2023 m. spalio iki 2023 m. gruodžio mėnesio, jame dalyvavo 121 tėvai Lietuvoje (74 moterys ir 47 vyrai), auginantys bent vieną nepilnametį (1-17 m.) vaiką ir turintys arba praeityje turėję romantinį partnerį. Taikyta kiekybinio tyrimo strategija, tyrimo atranka – netikimybinė patogioji. Tyrimo instrumentas – internetinė apklausa, sudaryta iš 3 dalių: 36 teiginiai prieraišumo stiliui nustatyti – Suaugusiųjų prieraišumo skalė (Brennan ir kt., 1998), 32 teiginiai auklėjimo stilių išreikštumui nustatyti – Tėvų auklėjimo stilių klausimynas skalė (Robinson ir kt., 2001), bei 9 autorės sukurti socialiniai-demografiniai klausimai. Vienmatei analizei buvo suskaičiuojami dažniai, procentai, vidurkiniai balai ir jų standartiniai nuokrypiai arba medianos bei tarpkvartiliniai intervalai. Dvimatei analizei pasitelktas chi kvadrato kriterijus, Vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA, Mann-Whitney U kriterijus, Kruskall-Wallis kriterijus bei Spearman koreliacijos koeficientai. Rezultatai: Vyrai ir moterys į keturias prieraišumo stilių grupes pasidalino panašiai, romantinių santykių trukmės skirtumo tarp prieraišumo stilių nebuvo. Vyrai labiau pasižymi autoritarišku auklėjimu, o moterys autoritetingu (p<0,05). Vyrai mergaites auklėja autoritetingiau nei berniukus, tačiau mažiau autoritetingai nei moterys auklėja abiejų lyčių vaikus (p<0,05); vyrai berniukus auklėja autoritariškiau nei mergaites (p<0,05) ir nei moterys auklėja abiejų lyčių vaikus (p<0,01); vyrai atlaidžiau auklėja berniukus nei moterys auklėja abiejų lyčių vaikus (p<0,05). Tarp turinčiųjų vieną ir du/tris nepilnamečius vaikus auklėjimas nesiskiria visuose auklėjimo stiliuose. Subjektyvus šeimos santykių vertinimas vyrų imtyje buvo mažesnis nei moterų (p<0,05), tačiau su romantinių santykių trukme reikšmingai nesisieja. Subjektyvus šeimos santykių vertinimas skiriasi tarp prieraišumo stilių (p<0,001): saugiame prieraišumo stiliuje jis didesnis nei vengiančio, o baimingame prieraišumo stiliuje jis mažesnis nei visuose prieraišumo stiliuose. Subjektyvus šeimos santykių vertinimas silpnai neigiamai susijęs su autoritarišku ir atlaidžiu auklėjimu (p<0,05). Prieraišumo stiliuose skiriasi autoritetingo (p<0,01), autoritariško (p<0,05) ir atlaidaus (p=0,001) auklėjimo stilių įverčiai: autoritetingas auklėjimas saugaus prieraišumo stiliuje didesnis nei vengiančio ir baimingo, autoritariškas auklėjimas baimingo prieraišumo stiliuje didesnis nei saugaus. Atlaidus auklėjimas neramaus ir baimingo prieraišumo stiliuose didesnis nei saugaus ir vengiančio prieraišumo stiliuose. Išvados: Autoritetingas auklėjimas stipriausiai išreikštas saugaus prieraišumo stiliaus grupėje, autoritariškas - baimingo, o atlaidus - neramaus ir baimingo prieraišumo stilių grupėse. Autoritariškas ir atlaidus auklėjimas silpnai neigiamai susiję su subjektyviu šeimos santykių vertinimu. Raktiniai žodžiai: prieraišumo stilius, romantinis partneris, auklėjimo stiliai, subjektyvus šeimos santykių vertinimas.
Neverauskaitė, G. (2024). Attachment style to a romantic partner and its connections with the parenting styles and the subjective assessment of family relationships (Master‘s thesis of Clinical Health Psychology). Scientific supervisor: Ingrida Pilkionienė, PdD. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 61 p. Research problem: The mutual characteristics and differences between the evaluation of attachment styles, parenting styles and family relationships between socio-demographic groups have not been studied in Lithuania, and studies involving parenting and attachment are usually carried out to study the effects on children's development, so it is not enough known how these constructs are revealed in a sample of Lithuanian fathers and mothers. Study participants and methods: The study was conducted between October 2023 and December 2023, it involved 121 parents in Lithuania (74 female and 47 male) raising at least one minor child (1-17 years old) and who have or have had a romantic partner in the past. Quantitative research strategy was used, research sampling was non-probability convenience. The research instrument is an online survey consisting of 3 parts: 36 statements to determine the attachment style - The Experiences in Close Relationships scale - ECR (Brennan et al., 1998), 32 statements to determine the expressiveness of parenting styles - Parenting Styles and Dimensions Questionnaire - PSDQ (Robinson et al., 2001) and 9 socio-demographic questions created by the author. For univariate analysis, frequencies, percentages, mean scores and their standard deviations or medians and interquartile ranges were calculated. Chi-square test, ANOVA, Mann-Whitney U test, Kruskall-Wallis test and Spearman correlation coefficients were used for bivariate analysis. Results: Men and women divided into four groups of attachment styles similarly, there was no difference in the duration of romantic relationships between attachment styles. Men score higher in authoritarian parenting, women score higher in authoritative parenting (p<0.05). Men parent girls more authoritatively than boys, but less authoritatively than women parent children of both sexes (p<0.05); men parent boys more authoritarian than girls (p<0.05) and than women parent children of both sexes (p<0.01); men parent boys more permissive than women parent children of both sexes (p<0.05). There are no differences in all parenting styles between those with one and two/three minor children. The subjective assessment of family relationships in the sample of men was lower than that of women (p<0.05), but it was not significantly related to the duration of romantic relationships. The subjective assessment of family relationships differs between attachment styles (p<0.001): in the secure attachment style it is higher than in the avoidant attachment style, in the fearful attachment style it is lower than in all attachment styles. Subjective assessment of family relationships is weakly negatively related to authoritarian and permissive parenting (p<0.05). Estimates of authoritative (p<0.01), authoritarian (p<0.05) and permissive (p=0.001) parenting styles differ in attachment styles: authoritative parenting in secure attachment style is higher than in avoidant and fearful, authoritarian parenting in fearful attachment style is higher than in secure attachment style. Permissive parenting is higher in anxious and fearful attachment styles than in secure and avoidant attachment styles. Conclusions: Authoritative parenting is most strongly expressed in the secure attachment style group, authoritarian - in the fearful group, and permissive - in the anxious and fearful attachment style groups. Authoritarian and permissive parenting are weakly negatively related to the subjective assessment of family relationship. Keywords: attachment style, romantic partner, parenting styles, subjective assessment of family relationships.