Lyderystės kompetencijų įvertinimas tarp Nigerijos visuomenės sveikatos specialistų

Abstract

Aim: The aim of this study is to evaluate leadership competencies among public health professionals in Nigeria. Objectives: 1) To assess the opinion of public health professionals on essential leadership competences2) To reveal the gap between the current level of competences and the required level of competences for optimal performance. Methods: A cross-sectional survey was carried out between October- December, 2019 at the International Center of Advocacy on Right to Health (ICARH, Abuja, Nigeria). A robust leadership competency questionnaire developed from EU LEPHIE (Leaders of Public Health in Europe) project was used in this research. The eight competency domains consist of 52 statements The respondents were asked to rate their current level and required level of competency for each statement. Competencies were evaluated using a Likert scale from 1 to 5. Where 1 represents the minimum and 5 represents the maximum. All data was entered into the SPSS (Statistical Data for the Social Sciences) software version and analyzed. Ethical consideration: Approval for the conduction of this research was granted by ICARH, Abuja, Nigeria and this approval was further certified by the Bioethics committee of the Lithuanian University of Health Sciences upon which the final approval was granted by the committee. Results: Out of the 120 questionnaires issued, 72 were returned (60% response rate). The mean age of respondents was (33.72 ±5.94). With regards to gender 46 (63.9%) of the respondents were male while 26(36.1%) were female. A total of 34(47.2%) respondents have worked in the public health sector between 1-4 years, while 38(52.8%)have worked in the sector between 5-8 years. The mean years of experience was (4.68±1.85). For education, 62(86.1%) respondents had a biomedical degree while 10(13.9%) respondents had a non-biomedical degree. For the job position, 46(63.9%) of the respondents were working in non-executive positions while the remaining 26(36.1%) were working in the executive positions. There was a statistical significant difference (p<0.001) between respondent’s current competence level and the level deemed for optimal performance at their job. The respondents rated their current level of competence significantly lower than their required level of competence. Respondents had the highest level of competence in the domains of with ‘ethics and professionalism’ and ‘collaborative leadership: building and leading interdisciplinary teams’. They also perceived that the competences in these domains were the most important for their job positions as the competences in these domains were evaluated highly in the required level of competences. Conclusions: Nigerian public health professionals believe that exemplary leadership in healthcare greatly depends on ‘ethics and professionalism’ and ‘collaborative leadership: building and leading interdisciplinary teams’. Findings from this study show that the respondents rated their existing competences significantly lower than leadership competences required for optimal performance in their jobs.

Tikslas – įvertinti lyderystės kompetencijas tarp visuomenės sveikatos specialistų Nigerijoje. Uždaviniai: 1) Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie būtinąsias lyderystės kompetencijas; 2) Atskleisti skirtumus tarp jų asmeninio kompetencijų lygio vertinimo ir nuomonės apie pageidautiną šių kompetencijų lygį. Metodai. Vienmomentinis tyrimas buvo atliktas 2019 m. spalio – gruodžio mėn. Tarptautiniame teisės į sveikatą gynimo centre (angl. International Center of Advocacy on Right to Health - ICARH, Abuja, Nigerija). Tyrimui buvo naudotas anoniminis klausimynas, kurio pagrindinė dalis buvo sukurta remiantis projekto „Lyderiai visuomenės sveikatai Europoje” (angl. Leaders of Public Health in Europe - LEPHIE) parengtu kompetencijų modeliu. Modelyje buvo įvardintos 52 kompetencijos, kurios buvo suskirstytos į 8 grupes. Tiriamieji buvo paprašyti Likert’o skale nuo 1 (minimali reikšmė) iki 5 (maksimali reikšmė) įvertinti savo kompetencijas ir atskirų kompetencijų svarbą visuomenės sveikatos lyderystei. Statistinė analizė buvo atlikta naudojantis programine įranga SPSS (Statistical Data for the Social Sciences). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras išdavė leidimą atlikti šią studiją. Rezultatai: Iš 120 išdalintų anketų, buvo grąžintos ir naudotos tolimesnei analizei 72 (atsako dažnis 60 proc.). Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 33(33.72 ±5.94), 46 (63,9 proc.) vyrai ir 26 (36,1 proc.) moterys. 34 tiriamieji (47,2 proc.) dirbo visuomenės sveikatos srityje 1-4 metus, kiti 38 (52,8 proc.) dirbo šiame sektoriuje 5-8 metus. Vidutinis darbo stažas buvo 4,68±1,85 metai. 62 (86,1 proc.) tiriamųjų turėjo biomedicininį išsilavinimą, o 10 (13,9 proc.) respondentų turėjo ne biomedicininės krypties išsilavinimą. 46 (63,9 proc.) apklaustųjų nedirbo vadovaujamojo darbo, 26 (36,1 proc.) ėjo vadovaujamas pareigas. Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tarp respondentų asmeninio savo kompetencijų vertinimo ir jų manymo, kiek šios kompetencijos yra svarbios efektyviam jų darbui. Tiriamieji savo turimas kompetencijas vertino statistiškai reikšmingai mažiau, nei jų reikalingumą. Respondentai aukščiausiai vertino savo kompetencijas grupėse „Etika ir profesionalumas” ir „Bendradarbiaujanti lyderystė: komandų kūrimas ir vedimas”. Jie taip pat manė, kad šios kompetencijos yra ir pačios svarbiausios. Išvados Nigerijos visuomenės sveikatos specialistai mano, kad lyderystė ženkliai priklauso nuo „Etikos ir profesionalumo” ir „Bendradarbiaujančios lyderystės: komandų kūrimas ir vedimas”. Tačiau tyrimo dalyviai savo turimas kompetencijas vertino statistiškai reikšmingai mažiau, nei jų reikalingumą.