Retrospektyvinis vaikų dantų traumų tyrimas. Paplitimo, rizikos indikatorių, gydymo taktikos analizė
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Dantų traumų paplitimas yra 20–30 proc., didžioji jų dalis (80 proc.) įvyksta jauniems žmonėms iki 20 metų amžiaus. Net jeigu pirmoji pagalba ir gydymas, įvykus traumai, buvo tinkami, išlieka didelė tikimybė netekti danties. Tyrimo tikslas buvo įvertinti 2010-2016 m. laikotarpiu Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje gydytų traumų pobūdį, rizikos indikatorių įtaką jų išsivystymui bei dantų gyjimo prognozei.
Medžiaga ir metodai: Retrospektyvinis tyrimas vyko Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje, buvo renkama informacija iš pacientų, 2010-2016 metais besikreipusių dėl dantų traumų, ambulatorinių kortelių. Buvo analizuojami demografiniai duomenys, dantų traumų priežastys, rūšys, komplikacijos, gydymo būdai.
Rezultatai: Iš 410 pacientų 63,2 proc. buvo berniukų, 36,8 proc. - mergaičių, amžiaus vidurkis - 6,2 ± 4 metai. Dažniausiai pažeidžiami dantys buvo viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai. Daugiausia dantų traumų įvyko vasarą, pagrindinė priežastis – kritimas. Pieniniams dantims dažniau įvykdavo dalinis šoninis išnirimas ir įmušimas, dažniausiai taikomi gydymo būdai buvo stebėjimas ir danties šalinimas, pastoviesiems dantims – nekomplikuotas vainiko lūžis, dažniausias gydymas - lūžio linijos užliejimas SJC, stebėjimas ir lankstaus įtvaro uždėjimas. Dažniausios komplikacijos pieniniams dantims buvo viršūninis periodontitas, pastoviesiems – danties netekimas, pulpos nekrozė, periostitas.
Išvados: Daugiausiai buvo 0-3 metų amžiaus (35 proc.) ir 7-10 metų amžiaus vaikų (37,9 proc.). Berniukų buvo statistiškai reikšmingai daugiau >8 metų grupėje, mergaičių – iki 3 metų grupėje (p < 0,01). Vasarą traumos įvykdavo dažniau, nei žiemą ir rudenį (p<0,05). Vaikai, dažniau patyrę traumas žaisdami ar važiuodami dviračiu, buvo statistiškai reikšmingai vyresni nei vaikai, susižeidę krisdami (p < 0,01). Tyrimo rezultatai rodo, kad gydytojų odontologų bei visuomenės žinios apie dantų traumas nepakankamos.
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: the prevalence of dental trauma is 20 –30 proc., the majority (80 proc.) occurs in people before their 20’s. Even if treatment is appropriate, the risk of loosing a tooth remains. The aim of this study was to evaluate the traumatic dental injuries in children visiting the Oral care and pediatric dentistry clinic between 2010 and 2016. Material and methods: a retrospective investigation on dental trauma patients presenting at the dental service of the Oral care and pediatric dentistry clinic between 2010 and 2016 was conducted. Demographic data, the cause and type of trauma, treatment and complications were analysed. Results: Of all 410 patients with traumatic dental injury, 63,2 proc. were boys and 36,8 proc. were girls with average age 6,2 ± 4 . The maxillary central incisors were the most commonly affected teeth. Falls are the major cause of traumatic dental injury. In primary teeth, lateral luxation and intrusion were the most common type of dental injury, the most common treatments were dental examination and tooth extraction. Uncomplicated crown fracture was the most common type of dental injury in the permanent dentition and the most common treatments were dentin sealing with glass ionomer cement, dental examination and flexible splinting. The most common complication in primary teeth was periapical periodontitis while in permanent teeth were pulp necrosis, periostitis, loss of a tooth. Conclusions: Traumatic dental injury was observed more frequently in the 0-3 and 7-10 age groups. There were statistically more boys in >8 year old group and girls in <3 year old group (p < 0,01). Most dental injuries occurred in summer (p < 0,05). Riding a bicycle is a common cause of traumatic dental injury in older children while falls are in younger children. Results suggest that dentists and society knowledge on dental trauma is poor (p < 0,01).