Rūgščiųjų žagrenių (rhus typhina L.) fenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas.
Medelis, Dovydas |
Recenzentas / Reviewer |
D. Medelio magistro baigiamasis darbas ,,Rūgščiųjų žagrenių (Rhus typhina L.) fenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas”. Mokslinis vadovas dr. A. Špadienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų chemijos katedra. – Kaunas 2024.
Darbo tikslas: Nustatyti rūgščiųjų žagrenių (Rhus typhina L.) bendrąjį fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą, taikant instrumentinės analizės metodus. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros analize, parinkti optimalias sąlygas rūgščiųjų žagrenių analizei. 2. Ištirti ir įvertinti rūgščiųjų žagrenių bendrą fenolinių junginių, flavonoidų ir fenolinių rūgščių kiekį. 3. Įvertinti rūgščiųjų žagrenių antioksidacinį aktyvumą taikant spektrofotometrinius ABTS, DPPH, FRAP ir Fe2+ jonų surišimo metodus. 4. Įvertinti koreliacinius ryšius tarp rūgščiųjų žagrenių žaliavose esančių fenolinių junginių, flavonoidų kiekio ir antioksidacinio aktyvumo. Tyrimo metodika: Tyrimams atlikti naudotos rūgščiųjų žagrenių (Rhus typhina L.) augalinės žaliavos (lapai, žiedai, vaisiai), surinktos iš natūralios Lietuvos augavietės. Kaip mėginių ekstrakcijos metodas buvo naudojama ekstrakcija ultragarsu, kurios trukmė 15 min., o temperatūra siekia 40 °C. Ekstrahentas naudojamas 70% (V/V) etanolio ir vandens mišinys. Bendram fenolinių junginių kiekiui nustatyti naudojamas Folin-Ciocalteu spektrofotometrinis metodas ir rezultatai išreikšti galo rūgšties ekvivalentais (GRE) (mg/g). Bendram flavonoidų kiekiui nustatyti taikyta reakcija su aliuminio chloridu (AlCl3) ir metenaminu, rezultatai išreikšti rutino ekvivalentais (RE) (mg/g). Bendrajam fenolinių rūgščių kiekiui nustatyti taikyta reakcija su Arnow reagentu, rezultatai išreikšti chlorogeno rūgštimi (mg/g). Rūgščiųjų žagrenių etanolinių ekstraktų antioksidacinis aktyvumas vertintas taikant spektrofotometrinius ABTS, DPPH, FRAP ir Fe2+ jonų surišimo metodus. Tyrimo rezultatai ir išvados: Atlikus antioksidacinio aktyvumo tyrimus, buvo pastebėta, kad rūgščiųjų žagrenių (Rhus typhina L.) lapai, žiedai ir vaisiai kaupia didelius fenolinių junginių kiekius ir pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Stipriausiu rūgščiųjų žagrenių chelatiniu, antioksidaciniu aktyvumu pasižymėjo vaisių, o antiradikaliniu ir redukciniu poveikiu pasižymėjo žiedų etanoliniai ekstraktai. Stiprūs ir statistiškai reikšmingi ryšiai (p < 0,05) nustatyti tarp Rhus typhina L. lapų, žiedų ir vaisių žaliavų pastebimi tarp bendro fenolinių junginių, bendro fenolinių rūgščių ir bendro flavonoidų kiekio, bei jų antioksidacinio aktyvumo.
Final Master's thesis of D. Medelis “The investigation of phenolic compounds and antioxidant activity of Staghorn sumac (Rhus typhina L.)”. Scientific supervisor Dr. A. Špadienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Chemistry. - Kaunas 2024.
Aim of the study: to determine the total phenolic content and antioxidant activity of Staghorn sumac (Rhus typhina L.) by instrumental analysis.
Objectives: 1. Based on the analysis of the scientific literature, to select the optimum conditions for the analysis of Staghorn sumac. 2. To investigate and evaluate the total phenolic compounds, flavonoids and phenolic acids of Staghorn sumac. 3. to evaluate the antioxidant activity of Staghorn sumac using spectrophotometric ABTS, DPPH, FRAP and Fe2+ ion binding methods. 4. To evaluate the correlations between phenolic compounds, flavonoid content and antioxidant activity in sour sumac raw materials.
Methodology. The extraction method used was ultrasonic extraction, extraction time - 15 min., extraction temperature - 40 °C, extraction solvent used was a mixture of 70% (V/V) ethanol and water. The Folin-Ciocalteu spectrophotometric method was used for the determination of total phenolic compounds and the results were expressed as gallic acid equivalents (GRE) (mg/g). The reaction with aluminium chloride (AlCl3) and methenamine was used for the determination of total flavonoids and the results are expressed as rutin equivalents (RE) (mg/g). For the determination of total phenolic acids, the reaction with Arnow's reagent was used and the results expressed as chlorogenic acid (mg/g). The antioxidant activity of the ethanolic extracts of Staghorn sumac was evaluated by spectrophotometric ABTS, DPPH, FRAP and Fe2+ ion binding methods.
Results and conclusions: After carrying out studies on antioxidant activity, it was found that the leaves, flowers and fruits of sour sumac (Rhus typhina L.) accumulate large amounts of phenolic compounds with strong antioxidant properties. The fruits showed the strongest chelating and antioxidant activity of sour sumac, while the ethanolic extracts of flowers showed antiradical and reducing effects. Strong and statistically significant relationships (p < 0.05) between Rhus typhina L. leaves, flowers and fruit raw materials are observed between total phenolic compounds, total phenolic acids and total flavonoids, and their antioxidant activity.