Sidabro diamino fluorido veikimo mechanizmai gydant vaikų pieninių dantų ėduonį: mokslinės literatūros apžvalga
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Andriuškevičienė, Vilija | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Sidabro diamino fluoridas šiuo metu plačiai naudojamas pieniniams besimptomiams ėduonies pažeistiems dantims gydyti. Mokslininkai dar nepriėjo prie vieningos nuomonės, kokie yra tikslūs sidabro diamino fluorido veikimo mechanizmai. Taigi, šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir aptarti mokslinėje literatūroje nagrinėjamus sidabro diamino fluorido veikimo mechanizmus gydant ėduonies pažeistus pieninius dantis. Medžiaga ir metodai. Publikacijų paieška atlikta MEDLINE (PubMed) ir Google Scholar elektroninėse duomenų bazėse. Į paiešką įtraukti in vivo ir in vitro tyrimai, publikuoti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki paskutinės paieškos dienos – 2022 m. spalio 16 d. In vivo tyrimų šališkumo rizika nustatyta panaudojus modifikuotą Cochrane vertinimo priemonę, o in vitro tyrimų – remiantis QUIN įrankiu. Rezultatai. Į mokslinės literatūros apžvalgą įtraukta 19 tyrimų. Dviejuose tyrimuose nustatyti statistiškai reikšmingi kiekybiniai burnos ertmės mikrofloros pokyčiai, taipogi dviejuose tyrimuose pastebėtas reikšmingas kietųjų audinių mineralinio tankio padidėjimas bei gausesnis mineralinių medžiagų atsidėjimas. Trijuose tyrimuose, atlikus sidabro diamino fluorido aplikacijas, reikšmingai padidėjo pieninių dantų emalio bei dentino mikrokietumas. Reikšmingų kokybinių burnos ertmės mikrofloros pokyčių nenustatyta. Modifikuotos sidabro diamino fluorido aplikavimo metodikos pasižymi didesniu klinikiniu efektyvumu nei tradicinė aplikavimo technika. Išvados. Sidabro diamino fluoridas sąlygoja reikšmingus kiekybinius burnos ertmės mikrofloros pokyčius, tačiau kokybiniai pokyčiai nėra reikšmingi. Ši medžiaga remineralizuoja emalio, dentino ėduonies pažeidimus ir padidina šių kietųjų audinių mikrokietumą bei mineralinį tankį. Sidabro diamino fluorido klinikinis efektyvumas nepriklauso nuo medžiagos koncentracijos ir aplikavimo trukmės, tačiau polimerizacija šviesa ar lazerinė abliacija lemia reikšmingą mikrokietumo verčių padidėjimą.
Relevance of the problem and aim of the work. Nowadays, silver diamine fluoride is widely used to treat asymptomatic caries-affected primary teeth. However, scientists have not agreed regarding the mechanisms of silver diamine fluoride on arresting dental caries. For that reason, the aim of the work is to evaluate and discuss the mechanisms of silver diamine fluoride for managing carious lesions in primary teeth. Material and methods. The search was carried out in two databases: MEDLINE (PubMed) and Google Scholar. In vivo and in vitro studies published from January 1 2017 up to 16 October 2022 were included. The risk of bias for in vivo studies was analysed according to the modified Cochrane Risk of Bias Tool. The QUIN Assessment Tool was used to evaluate the methodological quality of in vitro studies. Results. 19 publications were included. Two investigations established significant quantitative changes in oral microflora. Similarly, a statistically relevant increment in mineral density and mineral content of demineralised primary teeth was found in two studies. In three studies, surface microhardness in primary teeth has significantly increased after silver diamine fluoride applications. No significant qualitative species composition changes were found. Modified silver diamine fluoride applications have been found to have a substantial efficacy compared to the conventional technique. Conclusions. Silver diamine fluoride only leads to significant quantitative oral microflora changes. This agent increases the microhardness and mineral density of both enamel and dentin. The clinical effectiveness of silver diamine fluoride does not depend on the concentration and duration of application but dental light curing or laser irradiation causes a significant increase in surface microhardness values.