Dantų pastos su juodųjų serbentų lapų ekstraktu technologija ir kokybės vertinimas

Abstract

D. Kizalaitės magistro baigiamasis darbas „Dantų pastos su juodųjų serbentų lapų ekstraktu technologija ir kokybės vertinimas”. Mokslinė vadovė doc. dr. Z. Kalvėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: pagaminti dantų pastą su tirštuoju juodųjų serbentų lapų ekstraktu ir įvertinti gauto produkto kokybę. Darbo uždaviniai: sumodeliuoti dantų pastos sudėtį, įtraukiant pagamintą juodųjų serbentų lapų ekstraktą; Pritaikyti dantų pastos su juodųjų serbentų lapų ekstraktu gamybos technologiją ir sąlygas; Nustatyti juodųjų serbentų lapų ekstrakto įtaką dantų pastos kokybei (pH reikšmė, dinaminė klampa, putų tūris, antioksidacinis aktyvumas, tekstūra, mikroskopinė analizė); Įvertinti pagamintos pastos kokybę, atsižvelgiant į atlikto stabilumo tyrimo rezultatus. Tyrimo objektas: dantų pasta su juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų tirštuoju ekstraktu. Tyrimo metodai: gravimetrija, sietų analizė, ekstrakcija bismaceracijos metodu, spektrofotometrija, potenciometrija, viskozimetrija, putų tūrio nustatymas, tekstūros analizė, mikroskopavimas, statistinė analizė. Rezultatai ir išvados: dantų pastų sudėtys sumodeliuotos naudojant: abrazyvines medžiagas – kalcio karbonatą, silicio dioksidą hidratą, kalcio hidroksiapatitą; tirštiklius – hidroksietilceliuliozę, ksantano lipus; drėkinamąsias medžiagas – glicerolį ir sorbitolį; terapinius agentus – ksilitolį, kokamidopropilo betainą, citrinos rūgštį, mėtų eterinį aliejų ir tirštąjį juodųjų serbentų lapų ekstraktą; konservantus – D – gliukono rūgšties natrio druską, kalio sorbatą. Tirštasis juodųjų serbentų lapų ekstraktas, pagamintas bismaceracijos metodu, pasižymėjo antioksidaciniu aktyvumu, o įterptas į pastą padidino antioksidacinį aktyvumumą 2,4 karto (15,79 ± 0,001 TE µg/ml); Tirštasis ekstraktas turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (p<0,05): dinaminei klampai – ją sumažino 33,31 proc., tačiau klampa išliko optimalia; putų tūriui – padidino putų tūrį, o gausesniu putojimu pasižyminti dantų pasta yra patrauklesnė vartotojams; tekstūros parametrams – sumažino deformuojančią jėgą, konsistenciją, klampos indeksą, koheziją. pH reikšmės pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05) – pastos atitiko seilių pH reikšmės ribas. Mikroskopavimo metu kietųjų dalelių aglomeracijos nepastebėta, vidutinis dalelių dydis išlieka 16,2 ± 0,54 µm. Stabilumo tyrimo metu nustatyta, jog laikymo sąlygos turi įtakos pastos kokybės rodikliams. Mėginyje laikytame pagreitintomis sendinimo sąlygomis statistiškai reikšmingi (p<0,05) pokyčiai vyko dvigubai greičiau (po dviejų mėnesių) nei laikant kambario temperatūroje, tačiau pastos nesifermentavo, sudedamosios dalys neatsiskyrė, abrazyvinių dalelių dydis išliko nepakitęs (p>0,05) per 6 stebėjimo mėnesius. Praktinės rekomendacijos: vietoje PAM putojimui suteikti, naudoti tik augalinius ekstraktus; atlikti stabilumo tyrimus esant stresinei temperatūrai; vertėtų sukurti ir burnos skalavimo skystį su juodųjų serbentų lapų ekstraktu.