Profesinis potrauminio streso sindromas medicinos srities darbuotojų tarpe: diagnostika ir kompensavimas ES šalyse bei poreikis ir galimybės Lietuvoje
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: ištirti profesinio potrauminio sutrikimo sindromo aspektus Lietuvos medicinos srities darbuotojų tarpe, palyginti juos su užsienio tyrimų rezultatais, aptarti ir palyginti priemones, kurių imasi ES valstybės, įtarus ir nustačius su profesinį potrauminio streso sindromo atvejį. Metodai: Siekiant įvertinti su darbu susijusio potrauminio streso sindromo aspektus buvo atlikta anketinė medicinos darbuotojų apklausa. Naudota anketa, susidedanti iš klausimų apie emociškai žalojančius įvykius darbe, taip pat jų padarinius bei šių padarinių prevenciją. Šie atsakymai lyginti su kitų šalių medicinos darbuotojų atsakymais. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 210 respondentų, atrinktos 206 anketos (13% rezidentai, 23% gydytojai ir 57% slaugytojai). Dažniausiai pasirinktas emociškai žalojantis įvykis iš pateikto tyrime sąrašo buvo susidūrimas su paciento artimųjų emocijomis ir jų valdymas, o dažniausiai įrašytas – jauno žmogaus mirtis. Pateikta traumuojančių, stresogeninių veiksnių analizė, atsižvelgiant į įvairias demografines charakteristikas: darbo pobūdį, darbuotojų amžių ir darbo stažą. Taip pat ištirtos sąsajos tarp gresiančio potrauminio streso sindromo ir emociškai žalojančių veiksnių bei gresiančio potrauminio streso sindromo ir esamų potreuminio streso simptomų.Tyrime buvo nustatyta, kad Lietuvoje, ypač slaugytojų tarpe, potrauminio streso simptomai labai paplitę. Vakarų Europos šalyse jau daug laiko kreipiamas dėmesys į psichosocialinius profesinius rizikos veiksnius. Danijoje dar 2005 m. potrauminis streso sutrikimas pripažintas kaip profesinė liga. Užsienyje, apžvelgtose šalyse (Danija, Italija, Švedija, Nyderlandai), kitaip nei Lietuvoje, profesinių ligų nustatymu užsiima tik viena institucija. Užsienio valstybės turi platesnį profesinių ligų kompensavimo mechanizmą. Išvados: atliktas anketinis tyrimas leidžia teigti, jog dažniausiai pasitaikantys emociškai žalojantys įvykiai yra susidūrimas su paciento artimųjų emocijomis ir jų valdymas bei jauno žmogaus mirtis. Potrauminio streso simptomai labai paplitę, ypač slaugytojų tarpe. Užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, profesinių ligų nustatymu užsiima tik viena institucija. Užsienio valstybės turi platesnį profesinių ligų kompensavimo mechanizmą.
The Aim: to study the aspects of occupational post-traumatic disorder syndrome among Lithuanian medical workers, to compare them with the results of foreign research, to compare and discuss the measures taken by EU countries in case of suspicion or recognition of occupational post-traumatic stress disorder. Methods: in order to assess the aspects of work-related post-traumatic stress disorder, a survey was conducted using questionnaire consisting of questions about emotionally damaging events at work, as well as their consequences and the prevention of these consequences. These responses were compared with the responses of medical staff from other countries. Results: 210 respondents participated in the study, 206 questionnaires were selected (13% residents, 23% doctors and 57% nurses). The most frequently selected emotionally damaging event from the list presented in the study was collision and control with the emotions of the patient's loved ones, and the most written in was the death of a young person. An analysis of traumatic, stressogenic factors is presented, taking into account various demographic characteristics: nature of work, age of employees and length of service. The links between threatening post-traumatic stress disorder and emotionally damaging factors and threatening post-traumatic stress disorder and existing post-traumatic stress symptoms were also investigated. Results on the symptoms of post-traumatic stress in this study has shown that they are quite common in Lithuania, especially among nurses. Psycho-social occupational risk factors have long been the focus of attention in Western European countries. In Denmark in 2005 post-traumatic stress disorder is recognized as an occupational disease. Abroad, in the countries surveyed (Denmark, Italy, Sweden), unlike in Lithuania, the recognition of occupational diseases is carried out by only one institution. Foreign countries have a broader mechanism for compensating for occupational diseases. Conclusions: The questionnaire survey revealed that the most common emotionally damaging event is the encounter and control with the emotions of the patient’s relatives and the death of the young person. Symptoms of post-traumatic stress are very common, especially among nurses.