Rotatorių manžetės pakitimų radiologinės diagnostikos galimybės
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti rotatorių manžetės radiologinei diagnostikai dažniausiai naudojamų tyrimų (UG, MRT) galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti dažniausiai diagnozuojamų rotatorių manžetės pakitimų vietą ir tipą. 2. Nustatyti ultragarso ir magnetinio rezonanso tyrimų jautrumą ir specifiškumą diagnozuojant rotatorių manžetės plyšimus. 3. Palyginti radiologinių tyrimų duomenis tarpusavyje. 4. Įvertinti radiologinių tyrimų atitikimą su artroskopijos duomenimis. Tyrimo dalyviai ir metodika: Į tyrimą įtraukti 97 LSMUL KK ortopedų – traumatologų 2020 m. konsultuoti pacientai, įtarus rotatorių manžetės plyšimus. Retrospektyviai iš asmens sveikatos istorijų surinkti demografiniai, radiologinių tyrimų, artroskopijos duomenys. Statistinė analizė atlikta Microsoft Excel, SPSS 28.0 statistikos programa. Požymių tarpusavio priklausomybei vertinti naudotas chi kvadrato kriterijus, atitinkamumui – Cohen‘s kappa koeficientas. Rezultatai laikyti statistiškai patikimi, kai p < 0,05 ir p < 0,001. Rezultatai: Diagnozuojant dažniausią rotatorių manžetės pažeidimą – plyšimus, 64 (66%) pacientus sudarė vyrai ir 33 (34%) – moterys, amžiaus vidurkis 58,4 metai. UG rotatorių manžetės plyšimas diagnozuotas 21 (91,3%) pacientui, MRT – 83 (95,4%). UG dažniausiai diagnozuotas viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas 19 (90,5%), MRT taip pat – 79 (95,2%). UG viršdyglinio raumens sausgyslės dažniausias plyšimas – dalinis ne viso storio (47,4%), MRT – pilnas plyšimas (43%). Pomentinio raumens dažniausias sausgyslės plyšimo tipas MRT ir UG – dalinis ne viso storio (atitinkamai 50% ir 75%). Podyglinio raumens sausgyslės dažniausias plyšimas MRT – pilnas (53,8%), UG – dalinis ne viso storio (100%). Mažojo apvaliojo raumens sausgyslės plyšimų nenustatyta. Vertinant viršdyglinio raumens sausgyslę MRT jautrumas ir specifiškumas nustatytas atitinkamai 94% ir 60%, UG – 85% ir 33%, pomentinio raumens – MRT jautrumas ir specifiškumas 73% ir 89%, UG – 20% ir 85%, podyglinio raumens – MRT jautrumas ir specifiškumas 71% ir 96%, UG specifiškumas 96%, mažojo raumens – MRT ir UG specifiškumas 100%. MRT artroskopijos radinius atitiko labiau nei UG. Išvados: Dažniausiai diagnozuojamas viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas (95,8%). Viršdyglinio raumens sausgyslės dažniausias pilnas plyšimas (42,9%), pomentinio raumens sausgyslės – dalinis ne viso storio (50%), podyglinio raumens sausgyslės – pilnas (53,3%), mažojo apvaliojo raumens sausgyslės plyšimų nenustatyta. MRT pasižymėjo didesniu jautrumu, specifiškumu ir tikslumu nei UG. MRT artroskopijos radinius atitiko labiau nei UG. Rekomendacijos: MRT dėl didesnio jautrumo, specifiškumo ir diagnostinio atitikimo yra pirmo pasirinkimo tyrimas. UG gali būti atliekamas kaip pradinis radiologinis diagnostikos tyrimas, tačiau neradus plyšimų požymių, o esant tipinei simptomatikai, rekomenduojama atlikti MRT.
Aim of the study: To evaluate the efficacy of radiological diagnostics (ultrasound and magnetic resonance imaging) of rotator cuff damage. Objectives: 1. To evaluate the location and type of most commonly diagnosed rotator cuff damage. 2. To evaluate the sensitivity and specificity of radiological examinations in diagnosing rotator cuff tears. 3. To compare radiological examinations results. 4. To evaluate the agreement of radiological examinations with arthroscopy findings. Materials and methods: This study included 97 patients who underwent arthroscopic surgery at the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos in 2020, due to clinically and radiologically suspected rottator cuff tears. Demographic data, radiological and arthroscopic findings were collected retrospectively. Statistical analysis was performed using Microsoft Excel, SPSS 28.0 statistical package. The chi-square criteria was used to assess the interdependence, and the Cohen's kappa coefficient was used for the data agreement. The results were considered statistically significant when p <0.05 and p <0.001. Results: 64 (66%) patients were men and 33 (34%) women, with a mean age of 58.4 years. Rotator cuff tear was diagnosed in 21 (91.3%) patients in US and in 83 (95.4%) patients in MRI. The most diagnosed ruptured tendon was supraspinatus in 19 (90.5%) patients examined with US, and in 79 (95.2%) patients examined with MRI. The most diagnosed supraspinatus tear in US was partial thickness (47.4%), and complete tear in MRI (43%). The most diagnosed subscapularis tear in MRI and US was partial thickness (50% and 75%, respectively). The most diagnosed infraspinatus tear in MRI was complete (53.8%), and in US was partial thickness (100%). Teres minor tear was not found in the study. MRI sensitivity and specificity for supraspinatus tears was 94% and 60%, and US was 85% and 33% respectively. MRI sensitivity and specificity for subscapularis tears was 73% and 89%, and US was 20% and 85% respectively. MRI specificity for infraspinatus tears was 71% and 96%, and US specificity was 96% respectively, MRI and US specificity in evaluating teres minor was 100%. Evaluating the diagnostic agreement of US and MRI with arthroscopic findings, MRI was superior to US. Conclusions: 1. The most diagnosed rotator cuff tear was in supraspinatus (95.8%). 2. The most common type of supraspinatus tear was complete (42.9%), in subscapularis – partial thickness (50%), in infraspinatus – complete (53.3%), teres minor tears were not detected. 3. MRI had greater sensitivity, specificity and accuracy than US. 5. MRI agreement with arthroscopy findings was superior to US. Recommendations: MRI is a first-line examination due to its high sensitivity, specificity and diagnostic relevance to arthroscopy. US can be used as an initial radiological diagnostic test but in the absence of changes with the presence of typical symptoms MRI is recommended.