DSpace-CRIS 8

Pelėsinių grybų paplitimas gyvenamųjų patalpų virtuvių aplinkoje Ingrida Remeikienė Bakalauro baigiamasis darbas Bakalauro baigiamojo darbo moksliniai tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Mikotoksikologijos tyrimų laboratorijoje 2024 – 2025 metais. Darbo tikslas: Nustatyti pelėsinių grybų paplitimą gyvenamųjų patalpų virtuvių ore, bei ant skirtingų paviršių. Darbo uždaviniai: Nustatyti pelėsinių grybų skaičių bei jų gentis oro mėginiuose. Nustatyti pelėsinių grybų skaičių bei jų gentis ant pasirinktų skirtingų virtuvės paviršių. Pamatuoti virtuvių patalpos aplinkos terminius rodiklius (temperatūra, drėgnis, oro judėjimo greitis); Nustatyti koreliacinį ryšį tarp pelėsinių grybų skaičiaus ir aplinkos terminių rodiklių. Naudota metodika: Mėginiai nuo paviršių imti vadovaujantis Lietuvos Maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2006 m. gegužės 17 d. Nr. B1-338 „Nuoplovų paėmimo laboratoriniam tyrimui metodiniai nurodymai“ Oro mėginiai imti naudojant sedimentacijos metodą. Oro mikrobiologiniai rodikliai nustatomi remiantis LST EN ISO 14698-1:2004. Išvados: Nustatytas pelėsinių grybų skaičius virtuvių aplinkos ore svyravo nuo 2,95 ± 0,39 iki 3,09 ± 0,61 logksv/m3. Didžiausias vidutinis pelėsinių grybų skaičius ore nustatytas prie kriauklės. Visose virtuvės oro mėginiuose dominavo Penicillium ir Rhizopus, Aspergilus, ir Cladosporium gentys. Nustatytas pelėsinių grybų skaičius virtuvių aplinkoje ant skirtingų paviršių svyravo nuo 2,45 ± 1,3 logksv/m2 iki 1,83 ± 1,3 logksv/m2. Didžiausias pelėsinių grybų skaičius nustatytas ant daržovių lentynos šaldytuve 2,45 ± 1,13 logksv/m2. Ant visų tirtų virtuvių paviršių dominavo Penicillium, Cladosporium, Fusarium. Gyvenamųjų namų virtuvių aplinkos temperatūra svyravo nuo 18,7 ± 0,020C iki 21,33 ± 0,03°C; drėgnis nuo 53,66 ± 0,14 iki 68,43 ± 0,13 proc. oro judėjimo greitis nustatytas visose virtuvėse 0,2 m/s; p<0,05. Nustatytas labai silpnas neigiamas ryšys (p>0,05) tarp oro terminių rodiklių bei pelėsinių grybų skaičiaus ore. Taip pat nustatytas neigiamas labai silpnas ryšys (p>0,05) tarp aplinkos terminių rodiklių ir pelėsinių grybų skaičiaus ant skirtingų paviršių.

Background: Apple leaves contain various phenolic compounds with antioxidant, anti-inflammatory, and anticancer properties, contributing to the prevention of chronic conditions such as cardiovascular diseases and diabetes. The extraction of these compounds is influenced by different factors including the type of solvent, extraction time, temperature, and sample preparation methods. By optimizing these parameters, the process can achieve higher yields and better preservation of biologically active compounds. Aim: This research aims to optimize phenolic compound extraction from ornamental apples. Methods: 0.25 g lyophilized powder of ornamental apple leaf samples (mixture of 32 cultivars) were weighed (exact weight) and extracted with ethanol using ultrasonic bath. Extraction conditions were optimized using ―Design-Expert® 6.0.8‖ software (―Stat-Ease Inc.‖, Minneapolis, Minnesota, USA). A three-levelthree-factor central composite design using the response surface methodology was employed. The variables optimized were ethanol concentration, extraction time and ultrasonic power, aiming to maximize the yield of phenolic compounds. Total phenolic content was measured by the Folin–Ciocâlteu assay and expressed as mg GAE/g, recalculated for dry weight. Results: Statistical analysis using ANOVA confirmed that the quadratic polynomial model is significant (p=0.0387). The desirability value of the model was 0.979 which confirmed that the selected model is suitable for extraction of phenolic compounds. The lack of fit p value (0.1922) was not significant, also confirming the model's appropriateness. An adequate precision was 6.27 indicating adequate model discrimination. The predicted total phenolic content was 33.35 mg GAE/g. Through mathematical statistical modeling of the extraction optimization of phenolic compounds, the optimized extraction conditions were 70% (v/v) ethanol, extraction time – 60 min., and ultrasonic power – 904 W. These extraction conditions could be suitable for further research on the phenolic compounds of ornamental apple leaf samples.

Introduction. Extraction is a key step in isolating bioactive compounds from plants. Optimizing factors like solvent ratio, time, and composition is essential to maximize triterpenic compound yield [2]. Materials and methods. 1 g of lyophilized Prunus domestica L. fruits powder was placed in dark glass bottles, covered with 10 ml 100% (v/v) of acetone and placed in an ultrasonic bath. The ultrasonic bath operates at a frequency of 80 kHz. The extracts were filtered through a vacuum pump and 0.22 μm membrane filters before HPLC analysis [1]. The results were analyzed using 'MS Excel 2023' ('Microsoft', Redmond, Washington, USA) and 'SPSS Statistics 21' ('IBM', Chicago, Illinois, USA). Results ant their discussion. In the first stage, the impact of different extraction solvents on the recovery of triterpenic compounds from P. domestica fruits was assessed. The selected extraction solvents included 96% ethanol (v/v), 100% methanol and 100% acetone (v/v). Acetone produced the highest extraction yield (81.72±3.70 µg/g), and therefore was selected for further experiments. In the next stage, the impact of extraction time (ranging from 10 to 60 minutes) was assessed, with the best yield (84.40±1.56 µg/g) achieved at 50 minutes. Finally, the effect of ultrasonic power on extraction efficiency was analyzed, with the best result (96.26±4.93 µg/g) obtained using 791 W ultrasonic power. Summarising the results, these extraction conditions could be used for the further researches of triterpenic compounds of P. domestica fruits.

Introduction. Prunus padus L., also known as bird cherry, is a common plant in northern Europe. Bird cherry flowers, bark, leaves and fruits are rich in minerals, vitamins and compounds with high antioxidant activity, phenolic compounds among them [1]. The definition of phenolic compounds is broad, as it represents every natural phenolic compound that contains a common chemical structure of an aromatic ring with one or more hydroxyl substituents [2]. Studies confirm favorable effects of P. padus for prevention of cardiovascular diseases and hypertension, as well as antioxidant, anti-inflammatory, antimicrobial, antidiabetic effects [3]. The aim of this study was to determine the qualitative phenolic compound composition in fruits of Prunus padus L. Materials and methods. P. padus fruits were collected in Ńilalė district in 2023 at 4 different phenological periods (79: fruit development, fruits reached about 90% final size; 81: fruit maturity, fruit at full size, beginning of fruit coloring; 85: fruit maturity, coloring advanced; 87: fruit maturity, fruit becomes ripe for picking [4]). The collected fruits were frozen and then freeze-dried. Qualitative analysis of flavonols and phenolic acid, anthocyanins was performed using a Waters 2695 Alliance chromatographic system equipped with a Waters 2998 photodiode array detector. Results and their discussion. A total of 12 compounds were detected by HPLC in extracts from fruit samples of P. padus at different phenological stages (figures 1 and 2). Only flavan-3-ol, procyanidin B2, was detected in the sample collected at the fruit development stage. Four phenolic acids were identified in all samples: neochlorogenic acid, chlorogenic acid, 1,5-dicaffeoylquinic acid, pcoumaric acid. In addition, five flavonoids were identified: rutin, hyperoside, isoquercitrin, quercetin-3-glucuronide, isorhamnetin-3-glucoside. Unlike the other flavonoids, isoramnetin-3-glucoside was identified only at the stage of fruit development and at fruit maturity, fruit at full size, beginning of fruit coloring. The anthocyanins cyanidin-3-galactoside and cyanidin-3-glucoside were identified in samples of fruit at advanced coloring stage and in fruits ripe for picking. To compare this study‘s results to the ones found in literature, in a study by Siejak et al. cyanidin, cyanidin-3-glucoside, cyanidin-3-rutinoside, chlorogenic acid, quercetin, and quercetin glycoside were identified in the extract of P. padus fruit [5]. Mikulic-Petkovsek et al. identified 5-p-coumaroylquinic acid, caffeic acid hexoside, 1 p-coumaric acid hexoside, 1,5-caffeoylquinic acid, dicaffeoylquinic acid, epicatechin, quercetin acetyl hexoside, quercetin dihexoside, querectin-3-galactoside, quercetin-3-glucoside, quercetin-3-rhamnoside, quercetin-3-rutinoside, isorhamnetin3-rutinoside, kaempferol hexoside, kaempferol glucoside, kaempferl-3-rutinoside, apigenin rhamnoside, cyanidin-3-galactoside, cyanidin-3-rutinoside, cyaniin-3- glucoside, cyanidin rhamnosyl hexoside in P. padus fruit extract [3]. However, some of these phenolic compounds have been identified for the 1st time. Conclusions. A total of twelve compounds were detected by HPLC in extracts from fruit samples of P. padus at different phenological stages. These compounds include one flavan-3-ol, four phenolic acids, five flavonoids, two anthocyanins.

„Kardiologijos pagrindai studentams “ apima širdies ir kraujagyslių ligų sindrominę diagnostiką, paciento ištyrimo metodiką, kardiologijoje vartojamų vaistų klinikinę farmakologiją, vaizdinius tyrimo metodus, taip pat atskirų širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Jis skirtas medicinos specialybės studentų, taip pat kardiologijos ir kitų vidaus ligų specialybių gydytojų rezidentų mokymui, vidaus ligų, skubiosios pagalbos gydytojų, gydytojų kardiologų bei kitų specialybių gydytojų kvalifikacijos kėlimui.

Mokomoji knyga skirta pirmojo kurso Veterinarinės medicinos studentams, studijuojantiems „Atramos ir judėjimo“ modulį. Osteologija – mokslas apie kaulus – sudaro didelę šio modulio dalį. Šia mokomąja knyga galės naudotis ir studentai, studijuojantys modulio „Gyvybės mokslai – 1“ bendrosios anatomijos dalį. Knyga taip pat bus naudinga aukštesniojo kurso studentams, studijuojantiems chirurgijos ir ortopedijos studijų dalykus, žemės ūkio srities magistrantams bei doktorantams, veterinarijos gydytojams. Veterinarinės anatomijos literatūros studijoms lietuvių kalba labai trūksta, o vos keli išleisti vadovėliai mena praeitą šimtmetį. Manome, kad šis leidinys atitiks šiuolaikinės veterinarinės medicinos poreikius savo turiniu, struktūra bei iliustracijomis ir padės studentams geriau įsisavinti veterinarinės osteologijos žinias. Šiame naujame leidinyje išsamiai apžvelgta mėsėdžių griaučių struktūra, kuri iki šiol nebuvo labai akcentuojama, tačiau laikui bėgant tapo viena aktualiausių ir labiausiai tiriamų sričių veterinarinėje praktikoje. Studentams osteologija yra vienas pirmųjų prisilietimų prie veterinarinės anatomijos mokslo, todėl svarbu užtikrinti, kad šis įspūdis neišblėstų ir motyvuotų toliau semtis anatomijos žinių. Knygoje pateikiama išsami ašinių ir pridėtinių griaučių anatominė sandara, nagrinėjami visų aktualiausių naminių gyvūnų – atrajotojų (galvijų, avių, ožkų), arklių, kiaulių, mėsėdžių (šunų ir kačių) rūšiniai skirtumai. Knyga gausiai iliustruota geros kokybės nuotraukomis, kurių didžioji dalis yra nufotografuota pačių autorių. Pateikiami anatomijos terminai (lietuvių ir lotynų kalbomis) suderinti su „Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminų žodynu“ (2013).

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].